- ištirpti
- ištir̃pti intr. Š, Rtr, DŽ; M, L 1. Krtn tirpstant išsiskaidyti: Reikia, kad cukrus ištir̃pt, tada dėk uogas Klt. Kad iš kaulų ištirptų visos maistingosios medžiagos, reikia juos virti pakartotinai rš. 2. Q640, H157 N, K, NdŽ, KŽ, LzŽ suskystėti, išsilydyti: Nuo ugnies ištir̃po cidabras, o nuo vėjo ledas J. Pradėjo saulė kaitinti, ištir̃po tas vaškas Akm. Kiaušiai sudegė, tujau i ta aluminė petelnė būtų ištir̃pusi Trk. Turėjau sviesto švarką, pasikabinau pri pečiaus – ėmė ir ištirpo LTR(ž.). Sniegas ištir̃pęs, ale teip pageluo toks šaltas Žl. Ištir̃po ledai Pb. Patekės šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis D80. Tas pats klebonas, sulasęs ištirpusiųjų varpų žalvarį, 1809 metūse nuliedino du nauju gražiu varpu M.Valanč. Ir kaip ištirpsta vaškas nuogi ugnies, taip prapuls piktieji nuogi veido Dievo MŽ287. O kada saulė karštai spindėdavo, ištirpdavo tatai BB2Moz16,21. Ižtirps visi elementai karščiu DP14. Kalnai dreba po jo akim ir kalneliai ištirpsta BBNa1,5. Kalnai ištirps dienoj anoj po akim Dievo DP14. | prk.: Dūšia kūdikėlio, dãbar neužgimusio, ižtirpo tuojau, kaip merga Marija prabilo DP616. | refl. prk.: Nes kodrinag neturime pramint gėriais pagerbimą mergišką su dovana vaisymo, pavaizdas nusižeminimo, korys meilės ižtir̃pstąsis DP615. 3. NdŽ, End prk. išnykti, pradingti: Ištir̃ps viskas, piningai į nėkus išeis Krš. Sveikata ištir̃po kai sniegas Tr. Po poros valandų miego, vos patekėjus saulutei ir ištirpus Aušrinei, keliasi ir naktigoniai A.Vien. Valgis buvo prastas, ką atveždavo tėvas, greit ištirpdavo V.Myk-Put. 4. žr. užtirpti 1: Ir pasrušint negalėjau, kap kojos ištir̃po LzŽ. 5. prk. apsalti iš įdomumo, malonumo: Ištir̃psi besiklausydamas – tokių turiu naujynų! Šts. \ tirpti; aptirpti; atitirpti; įtirpti; ištirpti; nutirpti; patirpti; pertirpti; pratirpti; pritirpti; sutirpti; užtirpti
Dictionary of the Lithuanian Language.